Europoje fiksuojamos rekordinės energijos kainos yra tokios aukštos ne tik dėl Rusijos šantažo, bet ir todėl, kad energetikos bendrovės bando užsitikrinti kuo didesnius pelnus, sako Europos pažangiųjų tyrimų fondo (FEPS) vadovas Davidas Rinaldi.
„Tam tikrais atvejais turime ignoruoti faktą, kad energetikos išteklių kainos yra optimalios. Tai yra rinkos mąstymu grįsta logika. Kaip kainos gali būti optimalios, jei „British Petroleum“ (pasaulinė dujų ir naftos gavybos bendrovė – LRT) patrigubino savo pelnus iki 8,5 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia akmens anglių gamintoja „Glencore“ išmokės dividendus, sieksiančius net 4,5 mlrd. JAV dolerių.
Energetikos bendrovės patiria didelę naudą dėl padidėjusių kainų. Aukštos kainos yra ne tik dėl Rusijos, jos aukštos ir dėl kai kurių bendrovių siekio užsitikrinti didelius pelnus. Todėl Europos Sąjunga privalo įsikišti ir sumažinti energijos išteklių kainas“, – ketvirtadienį Lietuvos socialdemokratų kartu su Friedricho Eberto fondu ir Europos pažangiųjų tyrimų fondu organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“ kalbėjo D. Rinaldi.
Aukštos kainos yra ne tik dėl Rusijos, jos aukštos ir dėl kai kurių bendrovių siekio užsitikrinti didelius pelnus.
D. Rinaldi
Todėl, anot jo, siekiant pažaboti infliaciją, Europos Sąjungoje privalu sukurti bendrą energijos sistemą.
Taip pat skaitykite
„Europos Vadovų Taryboje yra diskutuojama dėl sprendimo įvesti dujų kainų lubas. Tačiau svarbu turėti ir netiesiogines dujų kainų lubas. Tai reiškia, kad visos Europos Sąjungos narės turi drauge pirkti energijos išteklius. Taip galima užsitikrinti žemesnę kainą. Šiuo metu narės vis dar konkuruoja tarpusavyje, kas pasiūlys daugiau. Taip mes tik didiname kainą“, – akcentuoja mokslininkas.
Europa turi užsitikrinti prekių gamybą namuose
Kalbėdamas apie rekordinę infliaciją Europoje, mokslininkas pažymėjo, kad ji atsirado dėl per mažos pasiūlos.
„Žinoma, paklausa yra padidėjusi, norime daugiau prekių. Tačiau didžiausia problema – pasiūlos trūkumas. Energijos kainos auga dėl sumažėjusios pasiūlos, ji sumažėjusi dėl karo Ukrainoje, taip pat ir dėl Kinijoje vis dar taikomų griežtų COVID-19 ribojimų. Mūsų problema yra ne per didelė paklausa, bet per maža pasiūla“, – sako D. Rinaldi.
Jo teigimu, šiuo metu reikia ne didinti palūkanų normą, ką daro Europos Centrinis Bankas (ECB), bet priešingai – skatinti investicijas, kad pasiūla būtų didesnė.
„Ką daryti? Ar turime mažinti paklausą? Ar tai yra tai, ką mes norime padaryti? Mano manymu, mes turime užsitikrinti prekių, kurių mums trūksta, pasiūlą Europoje. Svarbiausius produktus, kuriuos mes perkame iš Kinijos, privalome pasigaminti Europoje.
Svarbiausius produktus, kuriuos mes perkame iš Kinijos, privalome pasigaminti Europoje.
D. Rinaldi
Todėl sprendimas yra ne didinti palūkanas ir taip sumažinti paklausą ir investicijas, o didinti investicijas į technologijas. Turime daryti priešingai, nei dabar daro ECB. Jei norime perėjimo prie švarios ekonomikos, pasiūlos padidėjimo, mums reikia didelio finansavimo“, – įsitikinęs D. Rinaldi.
Žengiame į sunkiai prognozuojamą periodą
Diskusijoje dalyvavęs Latvijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas, vizituojantis profesorius Latvijos universitete ir Rygos aukštojoje teisės mokykloje Aldis Austers, pastebėjo, kad Europos Centrinis Bankas šiuo metu atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje – ekonominiai modeliai nebeveikia, o mūsų laukia labai neapibrėžta ateitis.
„Mes žengiame į labai neprognozuojamus laikus, kada centrinių bankų naudojami modeliai nebeveikia. Priešingai, modeliai gali sukelti netgi daugiau žalos bandant išeiti iš šios betvarkės.
Nenorėčiau šiuo metu dirbti centriniame banke. Jei centriniai bankai kelia palūkanas, bandydami suvaldyti infliaciją, mes juos kaltiname. Jeigu jie nieko nedarytų, tai mes juos kaltintume dėl per didelės infliacijos“, – kalbėjo A. Austers.
Anot mokslininko, siekiant suvaldyti infliaciją privalu turėti fiskalinės ir monetarinės politikos koordinaciją, tačiau tai pasiekti sunku, nes politikai nori būti visiems dosnūs.
„Džinas ištrūko iš butelio, valdžia nebenori siekti fiskalinės disciplinos. Ji nori būti dosni. Dosni ne tik tiems, kuriems reikia pagalbos, bet ir turtingiesiems. Tačiau tai blogai, tai tik dar labiau paskatins infliaciją. Tuomet centriniai bankai dar labiau didins palūkanų normą, o tai gali privesti prie bankrotų. Ne tik įmonių, bet ir šalių. Klausimas, kaip priversti politikus būti atsakingesnius už tai, ką jie daro. Atsakymo aš neturiu“, – dėstė ekonomistas.
Svarbiausia – apsaugoti žmogų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė pažymėjo, kad kovojant su infliacija nereikia užmiršti paprasto žmogaus.
„Europos Centrinis Bankas, norėdamas suvaldyti infliaciją, kelia palūkanas. Tačiau ką tai reiškia žmogui, kuris jau turi paskolą? Tai dar vienas skaudus smūgis, kurį jaučia darbuotojas, kuriam atlyginimas neauga taip sparčiai, kaip infliacija. Tokie globalūs sprendimai jam tik dar labiau pakerta kojas“, – akcentuoja I. Ruginienė.
Ji pažymi, kad ekonomistai džiaugiasi, jog Lietuvoje itin sparčiai auga atlyginimai, tačiau visa tai turi savo kainą.
„Darbuotojas, norėdamas pasididinti darbo užmokestį, renkasi dirbti viršvalandžius, naktines pamainas arba per šventes, nes atlyginimo tarifas būna didesnis. Šių darbuotojų sveikatos kaina mes ir džiaugiamės didėjančiomis pajamomis“, – sako profsąjungos atstovė.
Jos teigimu, per krizę tinkamiausias būdas išgyventi – investuoti į žmogų.
„Ne tik didinti pajamas darbuotojams, bet ir suteikti jiems saugią ir kokybišką darbo ir namų aplinką. Namų ūkiai turi jaustis oriai ir nebijoti artėjančių sąskaitų. Tai reiškia, kad žmogus, kuriam ne taip sparčiai didėja pajamos, turi jausti žemę po kojomis. Jausti saugumą, kuris turi ateiti iš viešojo sektoriaus, kuris suteiks švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas ir kitas gyvybiškai svarbias paslaugas. Supratimas, kad ekonominis stabilumas ir nacionalinis saugumas priklauso nuo to, kiek mes investuojame į žmogų, bet ne į daiktus, šiandien padėtų sušvelninti krizės daromą efektą“, – pridūrė ji.
